1948 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibrėžė sveikatą fraze, kurią šiuolaikinės institucijos vis dar taiko.
„Sveikata – tai visiškos fizinė, psichinė ir socialinė pilnatvė, o ne tik ligų neturėjimas.“
1986 m. PSO pateikė papildomų paaiškinimų:
„Sveikata yra kasdienio gyvenimo pagrindas, o ne gyvenimo tikslas. Sveikata yra pozityvi sąvoka, pabrėžianti socialinius ir asmeninius išteklius, taip pat fizines galimybes“.
Tai reiškia, kad sveikata yra išteklius, padedantis individui funkcionuoti platesnėje visuomenėje, o ne tikslas savaime. Sveikas gyvenimo būdas yra priemonė gyventi visavertį, prasmingą ir tikslingą gyvenimą.
2009 m. mokslininkai, publikuojantys žurnale „The Lancet“, sveikatą apibrėžė kaip organizmo gebėjimą prisitaikyti prie naujų grėsmių ir negalavimų.
Šį apibrėžimą jie grindžia mintimi, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius šiuolaikinis mokslas žengė didelį žingsnį ligų pažinimo srityje, suprasdamas, kaip jos veikia, atrasdamas naujų būdų joms sulėtinti ar sustabdyti, ir pripažindamas, kad patologijos nebuvimas gali būti neįmanomas.
Tipai
Psichinė ir fizinė sveikata yra bene dvi dažniausiai aptariamos sveikatos rūšys.
Dvasinė, emocinė ir finansinė sveikata taip pat daro įtaką bendrai sveikatai. Medicinos ekspertai jas sieja su mažesniu streso lygiu ir geresne psichine bei fizine savijauta.
Pavyzdžiui, žmonės, kurių finansinė sveikata geresnė, gali mažiau nerimauti dėl finansų ir turėti lėšų reguliariau pirkti šviežią maistą. Gerą dvasinę sveikatą turintys žmonės gali jausti ramybę ir tikslo jausmą, kuris skatina gerą psichinę sveikatą.
Sveikatos netolygumai mus visus veikia skirtingai. Apsilankykite mūsų specialiame centre ir išsamiai susipažinkite su socialiniais sveikatos skirtumais ir ką galime padaryti, kad juos ištaisytume.
Fizinė sveikata
Tikėtina, kad geros fizinės sveikatos asmens organizmo funkcijos ir procesai veikia maksimaliai gerai.
Taip yra ne tik dėl to, kad nėra ligų. Reguliari mankšta, subalansuota mityba ir pakankamas poilsis – visa tai prisideda prie geros sveikatos. Prireikus pusiausvyrai palaikyti žmonės gauna medicininį gydymą.
Fizinė gerovė apima sveikos gyvensenos siekimą, kad sumažėtų ligų rizika. Pavyzdžiui, fizinės būklės palaikymas gali apsaugoti ir ugdyti žmogaus kvėpavimo ir širdies veiklos ištvermę, raumenų jėgą, lankstumą ir kūno sudėjimą.
Rūpinimasis fizine sveikata ir gera savijauta taip pat apima traumų ar sveikatos problemų rizikos mažinimą, pvz:
- mažinant pavojus darbo vietoje
- lytinių santykių metu naudoti kontracepciją
- laikytis veiksmingos higienos
- vengti tabako, alkoholio ar nelegalių narkotikų vartojimo
- keliaujant pasiskiepyti rekomenduojamais skiepais nuo tam tikros būklės ar šalies.
Gera fizinė sveikata gali būti derinama su psichine sveikata, kad pagerėtų bendra žmogaus gyvenimo kokybė.
Pavyzdžiui, 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, psichikos ligos, pavyzdžiui, depresija, gali padidinti narkotikų vartojimo sutrikimų riziką. Tai gali neigiamai paveikti fizinę sveikatą.
Psichikos sveikata
Pasak JAV Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento psichikos sveikata – tai emocinė, socialinė ir psichologinė asmens gerovė. Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė sveikata, nes ji yra visaverčio ir aktyvaus gyvenimo būdo dalis.
Psichikos sveikatą apibrėžti sunkiau nei fizinę, nes daugelis psichologinių diagnozių priklauso nuo asmens patirties suvokimo.
Tačiau patobulėjus tyrimams, dabar gydytojai kompiuterinės tomografijos tyrimais ir genetiniais tyrimais gali nustatyti kai kurių psichikos ligų rūšių fizinius požymius.
Gera psichikos sveikata apibūdinama ne tik pagal tai, ar nėra depresijos, nerimo ar kito sutrikimo. Ji taip pat priklauso nuo asmens gebėjimo:
- džiaugtis gyvenimu
- atsigauti po sunkių išgyvenimų ir prisitaikyti prie nelaimių
- derinti įvairius gyvenimo aspektus, pavyzdžiui, šeimą ir finansus
- jaustis saugiai ir užtikrintai
- išnaudoti visą savo potencialą
Fizinė ir psichinė sveikata yra glaudžiai susijusios. Pavyzdžiui, jei lėtinė liga paveikia asmens gebėjimą atlikti įprastas užduotis, ji gali sukelti depresiją ir stresą. Šiuos jausmus gali sukelti finansinės problemos arba judėjimo problemos.
Psichikos liga, pavyzdžiui, depresija ar anoreksija, gali turėti įtakos kūno svoriui ir bendram darbingumui.
Svarbu į „sveikatą“ žiūrėti kaip į visumą, o ne kaip į atskirus veiksnius. Visos sveikatos rūšys yra susijusios, todėl žmonės turėtų siekti bendros gerovės ir pusiausvyros, nes tai yra geros sveikatos raktas.